Couverture de Bala žino

Bala žino

Bala žino

De : LRT
Écouter gratuitement

Offres de saison | 0,99 € par mois pendant les 3 premiers mois

5,99 €/mois par la suite. Des conditions s’appliquent. Annulation mensuelle possible.
Tradicinė kultūra yra tapusi savo pačios įkaite – šių laikų žmogui neretai sunku rasti ryšį su tuo, kas tiesiogiai, bet ir nejučiomis buvo komunikuota ilgus dešimtmečius, pabrėžiant folkloro sakralumą, senųjų lietuvių išmintį ir dorybingumą, pasirenkant nutylėti arba visiškai ignoruoti kitus gyvenimiškus aspektus. Tautosakos rinkimo ištakos ir motyvai, įvairūs liaudies medicinos aspektai, seksualumo raiška folklore, tradicijos tąsa šiuolaikinėje muzikoje – tai tik dalis temų, aptariamų kartu su laidos svečiais, mėginant išryškinti mažiau žinomus tradicinės kultūros aspektus ir siekiant jei ne sugriauti, tai bent jau paklibinti mūsų visuomenėje nusistovėjusius stereotipus.

Vedėjai – Eglė Gelažiūtė-Pranevičienė, Asta Skujytė-Razmienė ir Martynas Vingrys.Copyright LRT
Sciences sociales
Épisodes
  • Pranašingi ženklai: lemtis ar įspėjimas veikti?
    Aug 28 2026
    Tryliktojoje ir paskutinėje šio sezono „Bala žino“ laidoje su folkloriste ir mitologe dr. Radvile Racėnaite kalbėsimės apie pranašingus ženklus tradicinėje lietuvių kultūroje. Aiškinsimės, iš ko buvo sprendžiama apie žmogaus likimą nuo gimimo iki vedybų, kodėl namų traškesiai ir keisti garsai galėjo pranašauti nelaimę, kaip ateitį „nujausdavo“ paukščiai ir gyvūnai ir ar blogą ženklą buvo įmanoma neutralizuoti. O svarbiausia – ar ženklas buvo įspėjimas, leidžiantis pakeisti ateitį, ar tik žinia, kad tai, kas lemta, jau pradėjo pildytis? Ir kodėl dar ir šiandien skaičius trylika, juoda katė ar paukštis prie lango vis dar priverčia bent trumpam suabejoti atsitiktinumu?

    Ved. Asta Skujytė-Razmienė ir Martynas Vingrys
    Afficher plus Afficher moins
    54 min
  • Raganavimo fenomenas XXI a.: kam šiandien priskiriama galia kenkti?
    Aug 21 2026
    XX a. 8 deš. prof. Norbertas Vėlius knygoje „Mitinės lietuvių sakmių būtybės“ išskyrė nepaprastų žmonių kategoriją, į kurią pateko raganos, burtininkai, žmonės blogomis akimis, užkalbėtojai, dvasregiai ir vilktakiai. Nors iki šių dienų „išgyveno“ ne visi suminėtieji, tačiau tautosakos rinkimo ekspedicijų metu uždavus pašnekovams klausimą apie galią kenkti, kartais galima išgirsti labai netikėtų istorijų, šiurpinančių asmeninių patirčių ar perpasakotų kitų žmonių nutikimų, kurie liudija, kad raganos, vadinamąsias blogas akis turintys žmonės, ar kiti, ypatingų galių turintys asmenys tebeegzistuoja ir net visai aktyviai veikia bendruomenėje. Tad apie raganavimo fenomeną XXI a. ir šiuolaikinių ekspedicijų patirtis laidoje kalbinsime Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkę, dr. Liną Būgienę.

    Ved. Asta Skujytė-Razmienė ir Martynas Vingrys
    Afficher plus Afficher moins
    53 min
  • Velnias lietuvių tautosakoje: jėgos per akis, o kaip su protu? II dalis
    Aug 14 2026
    Pirmojoje epizodo dalyje aiškinomės, kodėl lietuvių tautosakoje velnias gali būti ir grėsminga antgamtinė būtybė, ir žmogaus lengvai pergudraujamas pasakų veikėjas. Antrojoje dalyje gilinamės į sritį, kuri velniui kelia ypač daug nesusipratimų, – žmogaus kūną ir lytiškumą. Lytinį aktą jis palaiko gręžimu ar kalimu, moters lytinius organus – sunkiai gyjančia žaizda, o ir savo paties anatomijos paskirtį išmano ne ką geriau.
    Šįkart kalbame apie vieną žiauriausių, bet kartu ir absurdiškiausių pasakų apie kvailą velnią motyvų – velnio kastraciją. Aiškinamės, ką tradicinėje kaimo kultūroje reiškė žodžiai „išromyti“, „išskapyti“ ar net „išgražinti“ ir kodėl velnias patiki, kad po tokios procedūros taps stipresnis, linksmesnis, gražiau dainuos ar net skaniai pavalgys. Kodėl pasakose velnio negailima? Ką kastracija reiškia ne tik jo kūnui, bet ir vyriškumui bei garbei? Ir kaip kerštauti sugrįžęs nelabasis dar kartą apgaunamas?
    Ved. Asta Skujytė-Razmienė ir Martynas Vingrys
    Afficher plus Afficher moins
    55 min
adbl_web_anon_alc_button_suppression_t1
Aucun commentaire pour le moment